2023-12-01

Finansų viceministrė V. Markevičienė: „Lietuva yra gerasis ES Sanglaudos politikos pavyzdys ir imamės lyderystės dalinantis ja su būsimosiomis ES narėmis“

Finansų viceministrė Vaida Markevičienė dalyvavo Briuselyje vykusiame Bendrųjų Reikalų Tarybos posėdyje, skirtame Sanglaudos politikos2014-2020 m. programavimo periodo uždarymo ir ES strateginio savarankiškumo stiprinimo klausimams.

Sanglaudos ministrų susitikimo ašis – 2014–2020 m. laikotarpio užbaigimo proceso etapas. Europos Komisijos (EK) duomenimis, Lietuva pirmauja pagal ES išmokėtas lėšas tarp valstybių narių:  Lietuva susigražino net 98 proc. 2014–2020 m. Lietuvai skirto finansavimo, kai tuo tarpu 27 ES valstybės narės tik 84 proc. skirtų lėšų.  

„Žvelgiant į besibaigiantį Europos Sąjungos 2014–2020 m. finansinį laikotarpį, Lietuva yra tarp pirmaujančių valstybių efektyviai, skaidriai ir tikslingai investuojanti Sanglaudos fondų lėšas. Pozityvias tendencijas ir toliau stiprinsime naujajame 2021-2027 m. periode. Esame gerasis Sanglaudos politikos pavyzdys, kaip iš besivystančios valstybės, dėka kryptingų investicijų, esame tarp stipriausias valstybes vienijančio EBPO gretų“, – pažymėjo finansų viceministrė V. Markevičienė.

Pasak viceministrės V. Markevičienės, Lietuva aiškiai suvokia, kad Sanglaudos politika turi ne tik nacionalinius, bet ir ilgalaikius visai ES bendrus tikslus: suvienodinti ES regionų socialinį ir ekonominį progresą, mažinti išsivystymo skirtumus, skatinti žaliąją ir skaitmeninę transformacijas. Todėl kartu su partnerėmis Lietuva užima aktyvią poziciją dėl Sanglaudos politikos perspektyvos ne tik 2021-2027 m. periode, bet ir po 2027 m. Šią savaitę Vilniuje Lietuvos, Latvijos, Estijos finansų ministrai pasirašė bendrą deklaracija dėl Sanglaudos politikos ateities. Deklaracijoje, be saugumo ir geografinių aspektų, pažymima, jog kuriant 2027 m. Sanglaudos politiką, reikėtų papildomai įvertinti ir tolimesnę Europos Sąjungos plėtrą. Lietuva yra pasirengusi dalintis savo patirtimi su būsimomis ES narėmis.

Briuselyje taip pat diskutuota, jog Sanglaudos politikos fondų lėšas investuojant į strateginius sektorius galima sustiprinti Europos strateginį savarankiškumą. Pasak viceministrės, būtina siekti, subalansuotos ekonomikos plėtros, o tiek didelės, tiek ir mažos bei vidutinės įmonės būtų gerai pasirengusios dalyvauti pasaulinėje rinkoje.

„Sanglaudos politika, kaip vienas esminių ES investicinių instrumentų, turi būti pakankamai lankstus ir gebėti reaguoti ir į iššūkius, su kuriais susiduria ES ekonomika. Tam tikri Sanglaudos politikos adaptavimai, kaip pvz., galimybė teikti paramą didelėms įmonėms, gali prisidėti prie ES strateginės autonomijos siekimo“, – pažymėjo V. Markevičienė.