BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Globalių iššūkių ir didelių neapibrėžtumų akivaizdoje Lietuva išlieka augimo kelyje

Data

2022 07 28

Įvertinimas
0
4540_02b23afab9cf7d3cf02bdafe8eb69571.jpg

Nepaisant Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltų iššūkių Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą – pasak Tarptautinio valiutos fondo (TVF), šiemet ūkio augimas išliks teigiamas ir turėtų siekti 1,8 proc. Ženklus infliacinis spaudimas, jaučiamas 2022 m., kitąmet turėtų silpnėti, stabilizavusis energijos ir žaliavų kainoms. TVF akcentuoja, kad artimiausiu metu svarbu fokusuotis į tikslinę paramą pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, o ilgesniu laikotarpiu – tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą, stiprinant ekonomikos augimo potencialą ir atsparumą sukrėtimams.

„Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, dėl Rusijos karo Ukrainoje susiduria su ekonominiais iššūkiais – nuo išaugusių energijos kainų iki sutrūkinėjusių tiekimo grandinių. Visgi Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą – šiemet šalies ūkis turėtų augti, nors ir lėtesniu tempu nei prognozuota iki karo, o darbo rinka išlieka atspari. TVF teigiamai vertina Vyriausybės priimtus sprendimus, kuriais siekiama amortizuoti neigiamus karo padarinius. Pritariu Fondo ekspertų vertinimui, kad galimos papildomos paramos priemonės turėtų būti tikslinės, aiškiai apibrėžtos, trumpalaikės ir, svarbiausia, nedidintų infliacinio spaudimo. Artimiausio laikotarpio iššūkių fone negalime pamiršti ir įsisenėjusių problemų – turime tęsti reformų įgyvendinimą, stiprindami ekonomikos augimo potencialą ir atsparumą. Šiuo atžvilgiu itin svarbios „Naujos kartos Lietuvos“ plane suplanuotos reformos ir investicijos į tokias sritis kaip žalioji ar skaitmeninė transformacija“, – teigia G. Skaistė.

Lietuvos ekonomika gerai atlaikė pandeminį sukrėtimą ir 2021 m. demonstravo sparčius augimo rodiklius. TVF ekspertai įspėja, kad didelis neapibrėžtumas ir geopolitinės rizikos gali neigiamai veikti ūkio augimo tendencijas ir sukelti užsitęsusią aukštą infliaciją, kurią didžiąja dalimi lemia išoriniai veiksniai, tokie kaip Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste ženkliai išaugusios energijos, žaliavų ir maisto kainos tarptautinėse rinkose.  

TVF teigiamai vertina Vyriausybės pasirinktą politikos kryptį ir šių metų balandžio mėn. paruoštą 2,26 mlrd. vertės paketą, skirtą amortizuoti energijos kainų šoko poveikį šalies ekonomikai, verslui ir visuomenei. Tačiau TVF atkreipia dėmesį, kad siekiant išvengti galimo papildomo infliacinio spaudimo, tolimesnės paramos priemonės šoko akivaizdoje turi būti tikslinės, laikinos ir nukreiptos į labiausiai pažeidžiamas grupes.

Įvertinus augančius išlaidų poreikius, TVF skatina ieškoti papildomų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, pavyzdžiui įgyvendinant nekilnojamo turto ir aplinkosauginių mokesčių pakeitimus bei taip išplečiant mokestinę bazę mažiau ekonomikos augimui žalingų mokesčių pagrindu. Šiuo atžvilgiu, Finansų ministerijos pateiktą siūlymą dėl nekilnojamojo turto mokesčio modelio keitimo TVF vertina kaip žingsnį teisinga linkme.

TVF ataskaitoje konstatuojama, kad Lietuvos prekybos ryšiai ir energetinė priklausomybė nuo Rusijos nuosekliai mažėjo nuo Lietuvos įstojimo į ES ir šis procesas dar labiau paspartėjo po Krymo aneksijos 2014 m. 2021 m. Lietuvos eksporto dalis į Rusija, Ukrainą ir Baltarusiją sudarė tik 16 proc., o 90 proc. eksporto į Rusiją sudarė reeksportuojamos (ne lietuviškos kilmės) prekės, todėl Lietuvos ekonomika Rusijos karą prieš Ukrainą pasitiko tvirtoje pozicijoje.

„Lietuvos ekonominiai ryšiai su Rusija nuosekliai menko jau keletą metų. Rusijos karą Ukrainoje Lietuvos ekonomika pasitiko stiprioje pozicijoje turėdama pakankamus fiskalinius rezervus, gerai kapitalizuotą ir sukrėtimams atsparų finansų sektorių bei stiprią išorės poziciją. Atitinkamai, karo padariniai Lietuvos ūkiui bent jau kol kas yra riboti, o ekonomika toliau augs, nors ir lėtesniu tempu. Nepaisant nepalankios geopolitinės aplinkos, turime siekti pažangos įgyvendinant produktyvumą didinančias reformas, kurios yra būtinos tolesnei pajamų konvergencijai su Vakarų šalimis užtikrinti“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Anot TVF, bankų sistema Lietuvoje gerai kapitalizuota ir likvidi, pasiruošusi atlaikyti ir didesnio masto ekonomikos sukrėtimus ir prisitaikyti prie kintančios situacijos. Pabrėžiama, kad įmonių bei namų ūkių finansinė padėtis yra pakankamai tvirta, tačiau spartus nekilnojamo turto kainų augimas išlieka rizikos šaltiniu. TVF teigiamai įvertino Lietuvos banko žingsnius makroprudencinės politikos srityje, įskaitant didesnį pradinio įnašo reikalavimą perkant ne pirmą būstą.

TVF pabrėžia, kad nors dabartinė situacija dėl karo Ukrainoje yra mažiau palanki struktūrinių reformų įgyvendinimui, ilgalaikiai iššūkiai Lietuvos ekonomikai išlieka aktualūs, todėl svarbu spartinti švietimo ir sveikatos priežiūros reformas, panaikinti transporto infrastruktūros spragas, siekiant užtikrinti tvarų produktyvumo augimą ir tolesnę sparčią pajamų konvergenciją su Vakarų Europa. Tikimasi, kad ES investicijos, įskaitant ir „Naujos kartos Lietuva“ planą, suteiks reikiamą postūmį įgyvendinti būtinas pertvarkas ir reformas. Taip pat būtina toliau spręsti klimato kaitos klausimus ir stiprinti energetinį saugumą. TVF vertinimu, CO2 komponento įtraukimas į aplinkosauginių mokesčių sistemą ne tik sukurtų reikalingas paskatas mažinti energijos vartojimą ir aplinkai žalingas emisijas, bet ir papildytų valstybės biudžetą.

Šiais metais TVF misija ypatingą dėmesį skyrė fintech sektoriui bei Lietuvos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencinės sistemos vertinimui. Anot TVF ekspertų, atsižvelgiant į sparčią fintech sektoriaus plėtrą, turi būti siekiama toliau stiprinti sektoriaus reguliavimą, įskaitant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, įėjimo į rinką ir priežiūros mechanizmus, tam skiriant būtinus išteklius atsakingų institucijų lygiu.

TVF ir Lietuva

Lietuva TVF nare tapo 1992 m. Svarbiausius sprendimus priimančioje TVF Valdytojų valdyboje Lietuvai atstovauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas, pakaitinė atstovė – Finansų ministrė.

Lietuvos ir TVF bendradarbiavimo pagrindas – TVF steigimo sutarties IV straipsnio ekonominės konsultacijos. Šis sutarties straipsnis įpareigoja šalis nares įgyvendinti šalies ir pasaulinį finansinį bei ekonominį stabilumą užtikrinančią ekonominę ir finansų politiką. 

TVF atstovai kiekvienais metais gyvai arba nuotoliu susitinka su Vyriausybės, Lietuvos banko, privataus sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, politikais, ekonomikos ekspertais, su kuriais kartu įvertina šalies ekonominę padėtį bei plėtros tendencijas, pateikia TVF steigimo sutarties IV straipsnių konsultacijų ataskaitas ir rekomendacijas.

Pastaroji tokia misija vyko gegužės 26–birželio 7 d., po kurios parengta ataskaita TVF valdyboje buvo patvirtinta liepos 26 d.