BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


„Naujos kartos Lietuva“ planas: Lietuva teikia mokėjimo prašymą už 565 mln. eurų

Data

2022 12 01

Įvertinimas
0
5108_c1036f664023c73c2f079dec444dbd1b.jpg

Lietuva pateikė Europos Komisijai (EK) pirmąjį „Naujos kartos Lietuva“ plano mokėjimo prašymą. Planuojama, kad gavus pozityvų EK vertinimą, Lietuva gaus 565 mln. eurų subsidiją.

„Šiandien pasiekiame reikšmingą „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo žingsnį – teikiame pirmąjį mokėjimo prašymą 565 mln. eurų sumai. Esame ne kartą pažymėję, jog planą sudaro ne tik investicijos, bet ir reformos, kurių įgyvendinimui, paprastai, reikia šiek tiek daugiau laiko. Džiaugiuosi, jog per pirmuosius „Naujos kartos Lietuva“ plano metus įgyvendinome pusę reforminių veiksmų ir užtikrintai judame pirmyn. Tai tvirtas pamatas tolesnėms investicijoms, kurios didins Lietuvos ekonomikos augimo potencialą bei atsparumą ateities sukrėtimams, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.  Tuo pačiu, atliepiant dabarties iššūkius rengiamas plano papildymas investicijomis, kurios bus nukreiptos į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, energijos efektyvumo didinimą ir kibernetinį saugumą“.

„Naujos kartos Lietuva“ plano išskirtinumas – lėšos išmokamos ne už patirtas projektų išlaidas, bet tik atsiskaitant už pasiekus rodiklius. Planą iš viso sudaro 191 rodiklis, kurių pažanga yra stebima periodiškai, kartu su Europos Komisijos ekspertais. Pateikus mokėjimo prašymą EK įprastai per du mėnesius jį įvertina ir šio vertinimo pagrindu, pritarus ES Tarybai, skiriamos lėšos. Lietuvos atveju – už pirmuosius 33 rodiklius.  

Per daugiau nei metus nuo plano įgyvendinimo pradžios, įvykdyta pusė „Naujos kartos Lietuva“ reforminių veiksmų, o suplanuotos investicijos – įgauna pagreitį. Jau dabar tiek privačiam, tiek viešajam sektoriams paskelbta kvietimų už pusę milijardo eurų, o iki 2023 m. pabaigos ketinama jų paskelbti už beveik visą „Naujos kartos Lietuva“ plano sumą – 2,1 mlrd. eurų. Plano kvietimai bus skirti įvairioms sritims: nuo verslo inovacijų, energijos efektyvumo didinimo iki pažangių priemonių taikymo švietimo, sveikatos ir socialinėje srityse, todėl investicijų naudą pajus kiekvienas gyventojas. 

Keletas „Naujos kartos Lietuva“ plano pasiekimų pavyzdžių: 

AEI plėtra – didesniam energetiniam saugumui

„Naujos kartos Lietuva“ plano rezultatus atspindi įgyvendinti reforminiai veiksmai ir investicijos į strategines valstybei sritis. Lietuvai vis tvirčiau žengiant atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) link, priimti AEI įstatymo pakeitimai, mažinantys biurokratines kliūtis ir perteklinius apsunkinimus tiek gyventojams, tiek verslui, norintiems gauti finansavimą ir gaminti švarią bei atsinaujinančią energiją.

Siekiant transporto sektoriaus  pertvarkos, susijusios su klimato kaitos mažinimo tikslais, startavo degalų iš AEI apskaitos vienetų sistema, kuri skatins pažangiųjų degalų gamybą ir naudojimą transporto sektoriuje.

Taip pat pradėjo veikti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinė sistema www.eismoinfo.lt platformoje, kurioje vairuotojai gali rasti išsamią informaciją apie šalyje veikiančias elektromobilių įkrovimo stoteles, jų darbo valandas, užimtumą ir kt.    

Socialinės atskirties mažinimas

Vienas iš socialinės srities pasiekimų – įsigaliojo vienišo asmens išmokos įstatymas, pagal kurį daugiau nei 220 tūkst. vienišų, negalią turinčių ir pagyvenusių asmenų yra mokama papildoma 32 eurų per mėnesį išmoka. 

Įgyvendinti pensijų indeksavimo mechanizmo pokyčiai. Priimtais pakeitimais nuspręsta įtvirtinti naują, papildomą indeksavimą pensijos individualiajai daliai. Šie pokyčiai sudarys sąlygas augant ekonomikai turėti spartesnį nei iki šiol pensijų augimą. 

Mažinant socialinę atskirtį, gerinant žmonių kasdienį gyvenimą ypač svarbu, kad vienodos galimybės gauti kokybiškas socialines paslaugas būtų prieinamos visiems: ir gyvenantiems kaimuose, ir miesteliuose, ir didmiesčiuose. Todėl buvo patvirtinti vienodi reikalavimai akredituotai socialinei priežiūrai teikti. 

Švietimo kokybė regionuose, mokslo ir inovacijų ekonomikos skatinimas

Siekiant užtikrinti kuo aukštesnę švietimo kokybę regionuose sparčiai pasistūmėta įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ projektą. 57-os savivaldybės aktyviai įsitraukė į „Tūkstantmečio mokyklų“ tinklo, kurio tikslas – užtikrinti vienodas ugdymosi galimybes visiems Lietuvos vaikams, kūrimą. 

Siekdami auginti verslą, kuris kurtų aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, unikalius, inovatyvius produktus ir paslaugas, spartinti inovacijų ir mokslo sektorių, verslų plėtrą, buvo optimizuotas šias veiklas koordinuojančių įstaigų tinklas ir veiklą pradėjo vieningos Inovacijų agentūra bei Mokslo įgyvendinimo politikos agentūra. 

Pažangios priemonės kovai su šešėliu

Siekiant kovoti su šešėline ekonomika įdiegta transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, taip užtikrinant, jog būtų sumokami mokesčiai už įvykusius pirkimo-pardavimo sandorius.   

Taip pat remiantis atlikta analize, priimti teisės aktai, kuriais įvedamas mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimai rizikinguose ekonomikos sektoriuose ar atskiroms sandorio rūšims. 

Skaitmenizacija  

Lietuvoje pradėjo veikti Atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centras, kuris užtikrins, jog verslui ir gyventojams būtų teikiami atviri duomenys ir kokybiškos elektroninės paslaugos.

Ryšių reguliavimo tarnyba išdavė leidimus naudoti radijo dažnius 5G tinklams diegti, todėl dar šiemet ryšio tiekėjai pradeda teikti spartesnio ryšio paslaugas savo vartotojams.


Papildoma informacija:
„Naujos kartos Lietuva“ planas yra parengtas, atsižvelgiant į aštuonioliktosios Vyriausybės programą ir 2021–2030 m. Nacionalinį pažangos planą bei kitus nacionalinius strateginio planavimo dokumentus. Šio plano reformos ir investicijos įgyvendins 2019 ir 2020 m. ES Semestro metu Lietuvai iškeltas Tarybos rekomendacijas. Investicijos ir reformos apima 7 komponentus: 1. Žalioji pertvarka; 2. Skaitmenizacija; 3. Švietimas; 4. Sveikata; 5. Socialinė apsauga; 6. Inovacijos ir mokslas; 7. Viešojo sektoriaus pertvarka. 

Planas Europos Sąjungos Taryboje patvirtintas 2021 m. liepos 28 dieną.

Visa plano vertė – 2,225 mlrd. eurų. Planas finansuojamas iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“.