BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


V. Šapoka: DNR planas suveiks, jei ir ateityje bus pagrįstas kaštų ir naudos analize

Data

2020 11 20

Įvertinimas
0
LRVK_20201014_048.JPG

Iš birželį partvirtinto investicijų plano šalies ekonomikos transformacijai skatinti per ketvirtąjį mėnesį jo vykdymui išmokėta 365,6 mln. eurų, o tai sudaro 6,3 proc. 2020–2021 metais planuotų išmokėti lėšų. Iš viso jau investuota 790,2 mln. eurų. Naujos investicijos skirtos inovacijoms švietimo ir mokslo, farmacijos, žaliosios ekonomikos, dirbtinio intelekto srityse, išmaniosioms technologijoms žemės ūkyje diegti.

Laikinai einantis finansų ministro pareigas Vilius Šapoka Vyriausybės pasitarime pristatė Ateities ekonomikos DNR plano vykdymo pažangą.

„Džiaugiuosi, kad viešumoje kyla įvairių klausimų ir diskusijų dėl Ateities ekonomikos DNR plano investicijų. Planas keičiamas, tobulinamas, jis yra gyvas. Tikiu, kad aktyvus visuomenės, specialistų įsitraukimas ir atsakingas monitoringas nukreips investicijas į efektyviausias priemones ir projektus. Dėl krypčių visi sutarėme jau pradžioje – visi siekiame to paties – transformuoti Lietuvos ekonomiką į didesnę vertę kuriančiąją. Ir toliau girdime visas idėjas, tačiau jos turi būti pagrįstos kaštų ir naudos analize. O taip pat labai svarbu išvengti politinio kišimosi į konkrečių projektų atranką“, – sako V. Šapoka.

Planas patikslintas, atsižvelgus į ateinančių metų valstybės biudžetą, taip pat įvertinus kai kurių projektų pasirengimą  bei įgyvendinimo galimybes iki 2021 m. pabaigos.

Daugiausiai investicijų  atsisakyta į infrastruktūrą bei projektų, kuriems kyla reali rizika nebūti įgyvendintiems per nustatytą laikotarpį. Įtraukti nauji DNR plano veiksmai, kurie investuos į skaitmeninimo, verslo konkurencingumo didinimo, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo bei klimato kaitos veiklas.

Atlikus minėtus pakeitimus, bendra DNR plano vertė nuo 6,3 mlrd. eurų sumažėjo iki 5,8 mlrd. eurų.

Spalį patvirtintos investicijos turės reikšmingą poveikį mūsų ateities ekonomikai. Kuriama mokslui reikalinga bazė suteiks mūsų mokslininkams dar daugiau erdvės inovacijoms. Investicijų komitetuose pritarta projektams, kurie apjungia ne tik mokslą ir jo pažangą, specialistų rengimą ar verslo-mokslo bendradarbiavimą, bet ir institucijų bendrą veiklą didinant STEAM studentų skaičių Lietuvoje.

Vienas iš pagrindinių naujų investicijų tikslų – didinti Lietuvos konkurencingumą ir stiprinti Lietuvos startuolių ekosistemos įvaizdį bei pritraukti į Lietuvą konkurencingus, potencialo turinčius užsienio startuolius.

Investicijų komitetuose pritarta dirbtinio intelekto srities investicijoms, kurios prisidėtų prie verslo paslaugų centrų robotizavimo ir dirbtinio intelekto ekosistemos stiprinimo Lietuvoje.

Sveikatos apsaugos srityje investicijos padės mažinti koronaviruso sukeltas pasekmes ir pasiruošti būsimoms sveikatos apsaugos krizėms – tam itin pasitarnaus profesionalus ir kokybiškas kardiologų bei slaugytojų parengimas. Taip pat naujos investicijos paskatins sukurti šiuolaikinį ekspertinių ir reguliacinių kompetencijų centrą, kuris apims ir pritaikytą tyrimų bei duomenų ir informacijos valdymo infrastruktūrą.

Iš Investiciniam komitetui turimų pateikti tvirtinimui 88 DNR plano veiksmo koncepcijų jau patvirtintos 73 koncepcijos.  Pasirašytos trijų veiksmų projektų įgyvendinimo sutartys.

Daugiau informacijos apie Ateities ekonomikos DNR planą rasite ČIA

Nuotraukos autorius: Darius Janutis.