Lengvatos investicijoms ir inovacijoms

Lietuvoje vykdoma nuosekli ekonomikos augimui palanki mokesčių politika, skatinanti produktyvias, regionų plėtrą palaikančias, investicijas ir inovacijas.  

Šiuo metu taikomos pelno mokesčio lengvatos investicijoms ir inovacijoms:

• verslumui skatinti – nuo 2018 m. sausio 1 d. taikomos vienų metų pelno mokesčio atostogos veiklą pradedančioms smulkioms įmonėms, pirmaisiais veiklos metais atleidžiant jas nuo pelno mokesčio;

• inovacijoms skatinti – lengvatos orientuotos į įmones, savo veikloje kuriančias naujausias technologijas ir vėliau jas panaudojančias savo veikloje pajamoms uždirbti:

  1) trigubas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sąnaudų atskaitymas – leidžiama tris kartus iš pajamų atskaityti įmonių sąnaudas, patirtas atliekant MTEP darbus (įprastai sąnaudos atskaitomos tik vieną kartą);

  2) greitesnis MTEP veikloje naudojamo turto nudėvėjimas – leidžiama per dvejus metus nurašyti į sąnaudas MTEP veikloje naudojamo ilgalaikio turto įsigijimo kainą (įprastai į sąnaudas perkeliama per 3–8 metus);

  3) lengvatinis mokesčio tarifas MTEP komercializavimui –  nuo 2018 metų nustatyta papildoma lengvata į MTEP investuojančioms įmonėms – taikomas sumažintas 5 proc. pelno mokesčio tarifas MTEP veikloje sukurtų išradimų komercializavimui (pelnui, gautam iš MTEP veikloje sukurto turto naudojimo ar perleidimo).

Investicijų į technologinį atsinaujinimą skatinimas

Siekdama didinti šalies įmonių produktyvumą, konkurencingumą ir energetinį efektyvumą, 2008 metų pabaigoje Lietuva priėmė pelno mokesčio lengvatą, leidžiančią iki 50 proc. sumažinti apmokestinamąjį pelną įmonėms, investuojančioms į esminį technologinį atsinaujinimą.

Nuo 2018 metų lengvatos apimtis buvo praplėsta ir šiuo metu į technologinį atsinaujinimą investuojančioms įmonėms suteikiama galimybė susimažinti apmokestinamąjį pelną iki 100 proc.

Šia lengvata gali pasinaudoti įmonės, investuojančios į ilgalaikį turtą, skirtą:

• naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba minėtų veiklų pajėgumų didinimui;

• naujo gamybos ar paslaugų teikimo proceso įdiegimui;

• esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui;

• tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui.

Minėtas ilgalaikis turtas turi būti:

• priskirtinas Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlio ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms (įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki 300 000 eurų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma), ir

• nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).

Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas per 2009–2028 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis.

Ilgalaikis turtas, dėl kurio įsigijimo buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas, įmonės veikloje turi būti naudojamas ne trumpiau negu trejus metus.

Regionų skatinimas – taikomos pelno mokesčio lengvatos laisvosiose ekonominėse zonose įregistruotoms įmonėms:

1) laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 10 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitus 6 mokestinius laikotarpius jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos gamybos ar paslaugų veiklos, ir taikoma tiek, kiek ji suderinama su 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, nuostatomis;

2) laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurios vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 20 ir kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 šimto tūkstančių eurų sumą, 10 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitus 6 mokestinius laikotarpius jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos paslaugų teikimo veiklos, ir taikoma tiek, kiek ji suderinama su 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, nuostatomis.

Šiuo metu Lietuvoje įsteigtos 7 laisvosios ekonominės zonos: Akmenės, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių.

Laisvoji ekonominė zona –ūkinei komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo nustatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos.

Alternatyvaus finansavimo skatinimas – taikomos palankios apmokestinimo sąlygos alternatyviam verslo finansavimui, atleidžiant kolektyvinio investavimo subjektus bei rizikos ir privataus kapitalo subjektus nuo pelno mokesčio, kartu neapmokestinant jų skirstomo pelno dalyviams – juridiniams asmenims.

Išsamesnės informacijos teiraukitės Valstybinės mokesčių inspekcijos, tel. 1882.

Dalintis