Lengvatos investicijoms ir inovacijoms

Lengvatos investicijoms ir inovacijoms

Lietuvoje vykdoma nuosekli, ekonomikos augimui palanki mokesčių politika, skatinanti produktyvias, regionų plėtrą palaikančias investicijas ir inovacijas.  

Šiuo metu taikomos pelno mokesčio lengvatos investicijoms ir inovacijoms:

• verslumui skatinti – taikomos pelno mokesčio atostogos veiklą pradedančioms smulkioms įmonėms, pirmaisiais (nuo 2026 m.) ir antraisiais veiklos metais atleidžiant jas nuo pelno mokesčio;
• inovacijoms skatinti – lengvatos orientuotos į įmones, savo veikloje kuriančias naujausias technologijas ir vėliau jas panaudojančias savo veikloje pajamoms uždirbti:

1) trigubas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) sąnaudų atskaitymas – leidžiama 3 kartus iš pajamų atskaityti įmonių sąnaudas, patirtas atliekant MTEP darbus (įprastai sąnaudos atskaitomos tik vieną kartą);

2) greitesnis MTEP veikloje naudojamo turto nudėvėjimas – leidžiama per 2 metus nurašyti į sąnaudas MTEP veikloje naudojamo ilgalaikio turto įsigijimo kainą (įprastai į sąnaudas perkeliama per 3–8 metus);

3) lengvatinis mokesčio tarifas MTEP komercializavimui –  papildoma lengvata į MTEP investuojančioms įmonėms – taikomas sumažintas 7 procentų pelno mokesčio tarifas MTEP veikloje sukurtų išradimų komercializavimui (pelnui, gautam iš MTEP veikloje sukurto turto naudojimo ar perleidimo).

Investicijų į technologinį atsinaujinimą skatinimas

Siekiant didinti šalies įmonių produktyvumą, konkurencingumą ir energetinį efektyvumą, taikoma  pelno mokesčio lengvata, leidžianti iki 100 procentų sumažinti apmokestinamąjį pelną įmonėms, investuojančioms į esminį technologinį atsinaujinimą.

Šia lengvata gali pasinaudoti įmonės, investuojančios į ilgalaikį turtą, skirtą:

• naujiems, papildomiems produktams gaminti ar paslaugoms teikti arba minėtų veiklų pajėgumams didinti;
• naujam gamybos ar paslaugų teikimo procesui įdiegti;
• esamam procesui (jo daliai) iš esmės pakeisti;
• tarptautiniais išradimų patentais apsaugotoms technologijoms įdiegti.

Minėtas ilgalaikis turtas turi būti:

• priskirtinas Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlio ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms (įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki 300 000 eurų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma) ir
• nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).

Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas per 2009–2028 m. mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis.

Ilgalaikis turtas, dėl kurio įsigijimo buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas, įmonės veikloje turi būti naudojamas ne trumpiau negu 3 metus.

Nuo 2026 m. sudaryta galimybė įmonėms iš karto atskaityti ilgalaikio turto, priskirto Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlio ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“, ir ilgalaikio turto grupės„krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, įsigijimo kainą tą mokestinį laikotarpį, kurį tas turtas pradėtas naudoti.  Toks ilgalaikio turto įsigijimo kainos atskaitymas netaikomas ilgalaikiam turtui, kurio įsigijimo išlaidomis apmokestinamasis pelnas mažinamas taikant investicinio projekto lengvatą.

Stambių projektų investicijų skatinimas

2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo pelno mokesčio lengvata,  suteikianti galimybę 20 mokestinių laikotarpių nemokėti pelno mokesčio įmonėms, įgyvendinančioms stambius projektus pagal stambių projektų investicijų sutartis (sudarytas 2021–2035 m.), kai tenkinamos Investicijų įstatyme ir Pelno mokesčio įstatyme nustatytos sąlygos dėl darbuotojų skaičiaus, privačių kapitalo investicijų sumos, vykdomos veiklos ir kt. Lengvata taikoma, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio įmonės pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos.

Regionų skatinimas – taikomos pelno mokesčio lengvatos laisvosiose ekonominėse zonose įregistruotoms įmonėms:

1) laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 10 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitus 6 mokestinius laikotarpius jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio laisvosios ekonominės zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos gamybos ar paslaugų veiklos, ir taikoma tiek, kiek ji suderinama su 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, nuostatomis;

2) laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurios vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 20 ir kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 100 000 eurų sumą, 10 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitus 6 mokestinius laikotarpius jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio laisvosios ekonominės zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos paslaugų teikimo veiklos, ir taikoma tiek, kiek ji suderinama su 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, nuostatomis.

Šiuo metu Lietuvoje įsteigtos 7 laisvosios ekonominės zonos: Akmenės, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių.

Laisvoji ekonominė zona – ūkinei komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo nustatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos.

Alternatyvaus finansavimo skatinimas – taikomos palankios apmokestinimo sąlygos alternatyviam verslo finansavimui, atleidžiant kolektyvinio investavimo subjektus bei rizikos ir privataus kapitalo subjektus nuo pelno mokesčio, kartu neapmokestinant dalyviams – juridiniams asmenims jų skirstomo pelno.

Išsamesnės informacijos teiraukitės Valstybinės mokesčių inspekcijos, tel.  +370 5 260 5060.