VTL yra Vyriausybės vertybiniai popieriai, skirti fiziniams asmenims – gyventojams, siekiant suteikti jiems saugią investavimo alternatyvą bei paskatinti mažmeniniams investuotojams skirtų finansinių priemonių rinkos plėtrą.
Ši investavimo priemonė panaši į indėlius banke, tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patiki ne bankams, o Vyriausybei.
Vyriausybei – tai galimybė pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai ir tokiu būdu pritraukti neinvestuotas gyventojų santaupas.
VTL gali įsigyti tik gyventojai.
VTL nebus galima parduoti ar perleisti kitam investuotojui, tačiau jie galės būti išpirkti pirma laiko, nesulaukus sutarties pabaigos (jei tai numatyta emisijos sąlygose) – daugiau apie tai žiūrėkite 13 klausimo atsakyme.
Finansų ministerija iki kiekvieno mėnesio pirmos darbo dienos ministerijos interneto svetainėje finmin.lt paskelbia VTL išleidimo preliminarų 3 mėnesių tvarkaraštį, kuriame nurodyta:
1. platinimo laikotarpis, nurodant pirmąją ir paskutinę platinimo dienas;
2. išleidimo (apmokėjimo) diena;
3. galiojimo trukmė dienomis;
4. išpirkimo diena (-os).
Finansų ministerija ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatomos VTL emisijos platinimo pradžios ministerijos interneto svetainėje finmin.lt paskelbia emisijos sąlygas.
VTL gali būti platinami 14-30 dienų. Toks platinimo termino diapazonas nustatytas dėl to, kad būtų galima operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius ir lėšų poreikį. Preliminarus emisijos platinimo laikotarpis nurodomas VTL išleidimo preliminariame 3 mėnesių tvarkaraštyje, o konkrečios emisijos tikslus platinimo laikotarpis – VTL emisijos sąlygose.
Lėšos už įsigytus VTL nuo investuotojo sąskaitos nurašomos apmokėjimo dieną. Siekiant užtikrinti sutarties sąlygų vykdymą apmokėjimo dieną, t.y. kad investuotojas turės lėšų atsiskaitymui, platintojas rezervuoja atitinkamą sumą piniginių lėšų sąskaitoje.
VTL platinami per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ ir SEB. Finansų ministerija su šiais bankais yra pasirašiusi sutartis dėl VTL platinimo.
Finansų ministerija, nusprendusi atnaujinti VTL platinimą, kreipėsi į 4 didžiausius bankus, kviesdama dalyvauti VTL platinime. Atrinkti geriausias sąlygas pasiūlę bankai – „Swedbank“ ir SEB, su kuriais yra pasirašytos VTL platinimo sutartys. Kiti bankai taip pat gali prisijungti prie VTL platinimo, tačiau ne blogesnėmis, nei šiuo metu taikomos, sąlygomis.
VTL platintoju gali būti Lietuvoje veikianti finansų įstaiga, sudariusi su Finansų ministerija VTL platinimo sutartį ir turinti teisę Lietuvoje vykdyti operacijas su vertybiniais popieriais. Finansų įstaigos gali kreiptis į Finansų ministeriją ir prisijungti prie platintojų tinklo tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir dabartiniai platintojai.
Kiekvienas, norintis įsigyti VTL, tą gali padaryti per Finansų ministerijos pasirinktus platintojus, atlikęs vos kelis žingsnius.
Jei neturite piniginių lėšų sąskaitos „Swedbank“ arba SEB, pirmiausia reikia ją atsidaryti, o tuomet – ir specialią sąskaitą vertybinių popierių įsigijimui. Atlikus šiuos žingsnius, VTL galėsite įsigyti „Swedbank“ arba SEB internetiniame banke keliais mygtukų paspaudimais. SEB sudaro galimybę VTL įsigyti ir banko padaliniuose.
Daugiau informacijos apie VTL įsigijimą per „Swedbank“ žiūrėkite čia.
Daugiau informacijos apie VTL įsigijimą per SEB žiūrėkite čia.
Kai ateis laikas VTL išpirkti, investuotojui nieko nereikės daryti – pinigai už išpirktus VTL ir jam priklausančios palūkanos automatiškai bus pervesti į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo padarytas apmokėjimas už įsigyjamus VTL.
Už VTL ir/ar indėlius gautos palūkanos, per metus neviršijančios 500 eurų, yra neapmokestinamos. Palūkanų suma, viršijanti 500 eurų per metus, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą apmokestinama 15 proc. tarifu.
Taip pat, investuotojams, įsigijusiems VTL, reikės mokėti platintojui jo interneto svetainėje nurodytus platintojo investuotojui taikomus ar taikytinus mokesčius ar mokėjimus, susijusius su VTL įsigijimu ir apyvarta.
Visi platintojų su VTL platinimu susiję mokesčiai investuotojams skelbiami ministerijos interneto svetainėje finmin.lt.
Taip pat Finansų ministerija moka VTL platintojui komisinį mokestį, kuris yra 0,15 procento dydžio nuo bendros nominalios išplatintų taupymo lakštų vertės.
VTL metinė palūkanų norma nustatoma atsižvelgiant į atitinkamos trukmės Vyriausybės valstybės vardu skolinimosi palūkanų normos vidurkį.
Palūkanų norma skelbiama ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki atitinkamos VTL emisijos platinimo pradžios dienos ir galioja iki tos emisijos išpirkimo dienos. Ją galima rasti Finansų ministerijos interneto svetainėje finmin.lt.
Už vienerių metų trukmės VTL palūkanos bus mokamos jų išpirkimo dieną, o už ilgesnės nei vienerių metų VTL palūkanos bus mokamos kasmet, VTL emisijos sąlygose nurodytomis datomis.
VTL platinami nominalia verte visu platinimo laikotarpiu. Vieno VTL nominali vertė – 100 eurų.
Įsigytų VTL apmokėjimo diena yra darbo diena, einanti po paskutinės VTL platinimo dienos, tačiau investuotojas VTL įsigijimo sutarties pasirašymo momentu privalo turėti savo sąskaitoje pas pasirinktą platintoją pakankamai lėšų įsigyjamiems VTL apmokėti, jei platintojas nenustato kitaip.
Jeigu VTL emisijos sąlygose nustatyta VTL pirmalaikio išpirkimo galimybė, tokie VTL galės būti išpirkti pirma laiko, t.y. kiekvieno mėnesio paskutinę dieną, pateiktus platintojui prašymą dėl VTL pirmalaikio išpirkimo ne anksčiau kaip mėnesio, kurio paskutinę dieną nori pirma laiko išpirkti VTL, 1 dieną ir ne vėliau kaip iki to mėnesio 15 dienos. Jei mėnesio paskutinė diena yra ne darbo diena, taupymo lakštai pirma laiko išperkami kitą darbo dieną.
Jei asmuo norės, kad jo turimi VTL būtų išpirkti pirma laiko, pavyzdžiui, lapkričio 30 d., prašymą pateikti platintojui turės nuo lapkričio 1 iki lapkričio 15 d.
Už pirma laiko išperkamus VTL sumokama jų nominaliosios vertės suma be pirmalaikio išpirkimo dieną priskaičiuotų palūkanų. Pavyzdžiui, jei asmuo turi 2 metų trukmės 1000 eurų vertės VTL su 2% palūkanomis ir nepraėjus vieneriems metams norės, kad jo VTL būtų išpirkti pirma laiko, už išperkamus VTL atgaus jų nominalią vertę, t.y. 1000 eurų.
Jei už VTL pirmalaikio išpirkimo dieną išperkamus VTL buvo išmokėtos palūkanos, atitinkama suma yra mažinama VTL pirmalaikio išpirkimo dieną mokėtina suma už VTL. Pavyzdžiui, jei asmuo turi 2 metų trukmės 1000 eurų vertės VTL su 2% palūkanų norma ir po vienerių metų jau gavo vieną 20 eurų palūkanų išmoką, tai antraisiais metais už pirma laiko išperkamus VTL atgaus 980 eurų.
Atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos galios tik naujai išleidžiamiems VTL. Iki 2021 m. išleistiems VTL galioja jų išleidimo metu buvusios sąlygos (jie išperkami tik termino pabaigoje).
Mažiausias ir didžiausias viena sutartimi galimų įsigyti VTL skaičius nėra ribojamas, tačiau kadangi vieno taupymo lakšto nominali vertė yra 100 eurų, minimali investicija ir prasidėtų nuo 100 eurų.
VTL – tai saugus ir paprastas trumpos trukmės investavimo būdas. Pirkti VTL gyventojams ne tik pakankamai naudinga, bet kartu jie skolina valstybei, kuri jų pinigus panaudoja valstybės funkcijoms finansuoti.
Vyriausybė platino VTL su pertraukomis nuo 1999 m. iki 2021 metų. Paskutiniais platinimo metais, augant gyventojų lėšoms bankuose, VTL platinimo sumos kaip tik mažėjo, todėl įvertinusi VTL kaip finansinės priemonės teikiamą naudą (2018-2020 m. VTL sudarė tik 0,2 proc. visų pasiskolintų lėšų arba tik 0,4 proc. vidaus rinkoje platinant Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pasiskolintų lėšų) ir kaštus (platinimo ir atsiskaitymo kaštai vidutiniškai buvo daugiau nei 5 kartus didesni nei VVP, platinamų aukciono būdu), Finansų ministerija nusprendė nuo 2021 m. vasario mėnesio sustabdyti VTL platinimą.
Paskutinė išplatinta ir dar neišpirkta VTL emisija bus išperkama 2024 m. balandį.
Finansų ministerija nuolat stebi situaciją rinkose ir nagrinėja galimas skolinimosi alternatyvas ir būdus, tuo pačiu ir galimybes skolintis tiesiogiai iš gyventojų, naudojant VTL, Vyriausybės depozitinių sutarčių (indėlio alternatyva) ir kt. priemones. Norima suderinti tokias iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje nesuderinamas skolinimosi sąlygas, kurios būtų patrauklios gyventojams, neiškraipytų konkurencijos finansų rinkose, nedidintų refinansavimo rizikos, nebūtų nepagrįstai brangios, palyginus su kitomis skolinimosi valstybės vardu priemonėmis, bet kartu leistų praplėsti galimybes gyventojams pasirenkant, kur patogiau investuoti sukauptas lėšas (šalia jau prieinamų VVP pirminėje ar antrinėje rinkose, indėlių bankuose).
Iki šiol Vyriausybei skolinimasis kapitalo rinkose, o ne tiesiogiai iš gyventojų, buvo paprastesnis ir pigesnis, nes bankai imdavo pakankamai nemažus komisinius už VTL platinimą, tačiau skolinimosi kainoms pakilus įvertinome galimybę VTL vėl grąžinti.
VTL platinimas sudaro galimybę žmonėms investuoti savo sukauptas santaupas, patikint jas ne finansų įstaigoms, o valstybei. VTL – tai saugus ir paprastas investavimo būdas, kuriuo prisidedama prie valstybės stabilumo užtikrinimo.
Panašias priemones leidžia kai kurios užsienio šalys, pavyzdžiui:
Latvijoje mažmeniniu būdu platinami Savings bonds, skirti Latvijos rezidentams, kurių trukmė sudaro 12 mėn., 5 ir 10 metų.
Švedijoje mažmeniniu būdu platinami T-bils ir T-bonds, skirti individualiems ir smulkiems investuotojams;
Kipre platinami Retail bonds, 6 metų trukmės, skirti individualiems investuotojams;
Airijoje leidžiami 5 metų trukmės Savings Certificates, 3 metų trukmės Savings Bonds, 4-10 metų National Solidarity Bonds, Prize Bonds.
