BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Ateities ekonomikos DNR: dar daugiau pažangą skatinančių investicijų

Data

2020 10 22

Įvertinimas
0
3614_e1f6f601502b20472531c0836f0ba59b.jpg

Spalio 22 d. vykusiame Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje aptartos trys vertinimui pateiktos koncepcijos – visos jos nukreiptos į šalies mokslo potencialo stiprinimą.

Dr. Gintaras Brazauskas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius, pristatydamas „Tvarių žaliosios bioekonomikos inovacijų kūrimo ir vertinimo infrastruktūra“ koncepciją, sakė, jog numatytomis veiklomis siekiama užtikrinti žaliosios bioekonomikos inovacijomis grįstą šalies augimą. Anot jo, mums būtina kurti mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kuri yra reikalinga žaliosios bioekonomikos produktų ir technologijų kūrimui, ir užtikrinti spartesnę žaliosios bioekonomikos plėtrą.

Koncepcijos vystytojų teigimu, Lietuva turi didelį biologinių išteklių potencialą, o tikslingas ir tvarus jų naudojimas galėtų ženkliai prisidėti prie šalies ekonomikos augimo, kartu užtikrinant gamtinės aplinkos išsaugojimą bei mažinant neigiamą poveikį aplinkai.

Naujų investicijų dėka bus atnaujinta mokslinė infrastruktūra, skirta žaliosios bioekonomikos inovacijų kūrimui Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre. Numatytos investicijos sudarys sąlygas doktorantų mokslininkų kompetencijos kėlimui ir dalyvavimui tarptautiniuose bei nacionaliniuose mokslo projektuose. Įgyvendinus koncepciją bus sukurtos palankios sąlygos naujų inovatyvių žemės ūkio mokslo srities produktų ir technologijų kūrimui. Tai itin aktualu šalies ūkininkams, kurie jau dabar įvardija, kad be šių investicijų būtų pasmerkti pralaimėti tarptautinę konkurencinę kovą.

Kitose koncepcijoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kelia ambicingus tikslus Saulėtekyje sukurti visiškai naują dviejų Vilniaus universiteto fakultetų – Chemijos bei Matematikos ir informatikos infrastruktūrą. 

Anot veiksmo plėtotojų, patalpos yra pasenusios, nusidėvėjusios ir nepritaikytos šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių laboratorijų, naujos MTEP įrangos įrengimui. Nepakankama infrastruktūra neleidžia pilnai panaudoti fakultetų mokslininkų potencialo vykdant papildomas MTEP veiklas, kuriančias pridėtinę vertę tiek mokslinių žinių prasme, tiek inovatyvių produktų komercinimo prasme.

Fakultetų potencialo sutelkimas šalia Saulėtekio slėnyje jau įsikūrusios tarpdisciplininės mokslo ir studijų bendruomenės bei sukurtos verslo inkubavimui reikalingos infrastruktūros skatins studijų-mokslo-verslo integraciją, „amortizuos“ naujų aukštųjų technologijų įmonių steigimąsi.

Taip pat atsiras palankesnės sąlygos apjungti įvairių specializacijų mokslininkų pastangas tiek formuluojant fundamentinius uždavinius, tiek juos sprendžiant ar jų pagrindu kuriant naujas technologijas MTEP tyrimuose. Šios investicijos bus stipri paskata gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos, ir socialinių mokslų tyrėjų bendruomenei.

„Šiandienos posėdyje patvirtintos investicijos turės reikšmingą poveikį mūsų ateities ekonomikai: kurdami mokslui reikiamą bazę suteiksime mūsų mokslininkams dar daugiau erdvės inovacijoms. Vilniaus universitetas pristatė du projektus, kurių ilgalaikę sėkmę bei tvarumą lems ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsitraukimas – ar sukurta infrastruktūra generuos maksimalią investicijų grąžą priklausys nuo ateityje tiksliuosius mokslus studijuoti besirenkančių studentų. Tad projektai tikrai kompleksiniai: apjungia ne tik mokslą ir jo pažangą, specialistų rengimą ar verslo-mokslo bendradarbiavimą, bet ir institucijų bendrą veiklą didinant STEAM studentų skaičių Lietuvoje ir skatinant studentus savo žiniomis ir inovacijomis stiprinti šaliai reikšmingas mokslo sritis“, – komentavo Finansų ministerijos Investicijų departamento vadovė Rūta Dapkutė-Stankevičienė.

Apie Ateities ekonomikos DNR ir Investicijų komitetą

Ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant plane numatytus veiksmus planuojama investuoti iš viso 5,8 mlrd. eurų.

Investicijų komitetą sudaro Finansų ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas bei Žmogiškojo kapitalo investicijų, Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų, Inovacijų ir mokslinių tyrimų investicijų, Ekonominės infrastruktūros investicijų, Klimato kaitos ir energetikos investicijų pakomitečių nariai bei juose dalyvaujantys daugiau kaip 70 socialinių-ekonominių partnerių. Investicijų komiteto posėdžiai numatyti kiekvieną penktadienį, išsamią informaciją apie juose aptartus klausimus ir priimtus sprendimus rasite ČIA