BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: nustatytos valstybės intervencijų kryptys

Data

2019 06 28

Įvertinimas
0
AdobeStock_211524864.jpeg

Finansų ministerija įgyvendino strateginį Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimą. Juo siekiama optimizuoti valstybės intervencijas atskirose viešosios politikos srityse, kad būtų užtikrintas tvarus visuomenės gyvenimo kokybės augimas. Išskirti trys prioritetai: ekonomikos augimas, kvalifikuotų, darbingų, sveikų, laimingų ir motyvuotų dirbti žmonių skaičiaus didinimas, tvarus ir geografiškai subalansuotas augimas.

Vertinime nustatyti 14–os viešosios politikos sričių tikslai ir uždaviniai bei jų tarpusavio suderinamumas po 2021 m. Išnagrinėti jų finansavimo po 2021 m. poreikiai bei nustatytos ES struktūrinių fondų (SF) finansavimo mažinimo kryptys 2021-2027 m., taip pat išanalizuotos galimybės ES struktūrinių fondų investicijas pakeisti valstybės nefinansinėmis intervencijomis arba privačiu finansavimu, siekiant išlaikyti ekonomikos plėtrą bei socialinę gerovę.

Rekomenduojama didinti reguliavimą ir komunikaciją, pasiteisinusių intervencijų apimtis, stiprinti gebėjimus. Tai pirmiausia galioja viešųjų paslaugų kokybės didinimui švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos ir kultūros srityse.

Naujos infrastruktūros finansavimą siūloma organizuoti viešojo ir privataus sektorių partnerystės principu. Šio principo taikymą siūloma plėsti ne tik siekiant mažinti viešosios politikos sričių priklausomybę nuo ES SF finansavimo, bet ir siekiant efektyvesnio lėšų panaudojimo bei greitesnio projektų įgyvendinimo.

Priklausomybę nuo ES SF mažintų ir didesnis finansinių priemonių naudojimas, kuris mažina ir galimus konkurencijos iškraipymus. Rekomenduojama papildomai įvertinti atskirų infrastruktūros fondų steigimą, kur galėtų būti derinamos ES SF, valstybės, savivaldybių, privačios ir institucinių investuotojų lėšos.

Vertinime pabrėžta, kad svarbiausia sėkmingų investicijų prielaida yra veikiančios institucijos ir administraciniai gebėjimai. Investicijų pažanga yra geras gebėjimų indikatorius, todėl reikėtų identifikuoti atitinkamas institucijas, numatyti gebėjimų stiprinimo priemones ir jų finansavimą.

Finansų ministerijos užsakymu šį vertinimą atliko UAB „PricewaterhouseCoopers“ ir UAB „ESTEP Vilnius“.

Vertinimo rezultatai plačiai naudojami rengiant Nacionalinę pažangos programą 2030, atkirų viešosios politikos sričių vidutinio laikotarpio plėtros programas, taip pat ES struktūrinių fondų veiksmų programą 2021-2027 m.

Su visa Vertinimo ataskaita susipažinti galima čia: http://bit.ly/2Nklaej