Dažniausiai užduodami klausimai

Gynybos obligacijos yra tiksliniai Vyriausybės taupymo lakštai (VTL), skirti gynybos poreikiams finansuoti.

Gynybos obligacijų gali įsigyti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, t.y., žmonės bei verslas ir kt. organizacijos.

Finansų ministerija iki kiekvieno mėnesio pirmos darbo dienos ministerijos interneto svetainėje finmin.lt paskelbia gynybos obligacijų išleidimo preliminarų 3 mėnesių tvarkaraštį, kuriame nurodyta:

1. platinimo laikotarpis, nurodant pirmąją ir paskutinę platinimo dienas;

2. išleidimo (apmokėjimo) diena;

3. galiojimo trukmė dienomis;

4. išpirkimo diena (-os).

Finansų ministerija ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatomos gynybos obligacijų emisijos platinimo pradžios ministerijos interneto svetainėje finmin.lt paskelbia emisijos sąlygas. 

Vadovaujantis Valstybės skolos įstatymu, už gynybos obligacijas mokamos palūkanos negali viršyti 2 proc.

Gynybos obligacijos gali būti platinamos jų emisijos sąlygose nustatytu laikotarpiu. Paprastai šis laikotarpis būna apie 14 dienų.

Preliminarus emisijos platinimo laikotarpis nurodomas gynybos obligacijų išleidimo 3 mėnesių tvarkaraštyje, o konkrečios emisijos tikslus platinimo laikotarpis – emisijos sąlygose.

Lėšos už įsigytas gynybos obligacijas nuo investuotojo sąskaitos nurašomos apmokėjimo dieną. Siekiant užtikrinti sutarties sąlygų vykdymą apmokėjimo dieną, t.y. kad investuotojas turės lėšų atsiskaitymui, platintojas rezervuoja atitinkamą sumą piniginių lėšų sąskaitoje.

Gynybos obligacijos platinamos per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ ir SEB. Finansų ministerija su šiais bankais yra pasirašiusi sutartis dėl platinimo.

Kiekvienas, norintis įsigyti gynybos obligacijų, tą gali padaryti per Finansų ministerijos pasirinktus platintojus, atlikęs kelis žingsnius.

Jei neturite piniginių lėšų sąskaitos „Swedbank“ arba SEB, pirmiausia reikia ją atsidaryti, o tuomet – ir specialią sąskaitą vertybinių popierių įsigijimui. Atlikus šiuos žingsnius, gynybos obligacijų galėsite įsigyti „Swedbank“ arba SEB internetiniame banke keliais mygtukų paspaudimais. SEB sudarys galimybę žmonėms gynybos obligacijų įsigyti ir banko padaliniuose.

Daugiau informacijos apie gynybos obligacijų įsigijimą per Swedbank žiūrėkite čia.

Daugiau informacijos apie gynybos obligacijų įsigijimą per SEB žiūrėkite čia.

Juridiniams asmenims galioja tos pačios sąlygos.

Jei neturite piniginių lėšų sąskaitos „Swedbank“ arba SEB, pirmiausia reikia ją atsidaryti, o tuomet – ir specialią sąskaitą vertybinių popierių įsigijimui. Atlikus šiuos žingsnius, gynybos obligacijų galėsite įsigyti „Swedbank“ arba SEB internetiniame banke keliais mygtukų paspaudimais. SEB sudarys galimybę verslui gynybos obligacijų įsigyti ir banko padaliniuose.

Daugiau informacijos apie gynybos obligacijų įsigijimą per Swedbank žiūrėkite čia.

Daugiau informacijos apie gynybos obligacijų įsigijimą per SEB žiūrėkite čia.

Kai ateis laikas išpirkti gynybos obligacijas, investuotojui (žmogui ar verslui) nieko nereikės daryti – pinigai už išpirktas gynybos obligacijas ir jam priklausančios palūkanos automatiškai bus pervestos į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo padarytas apmokėjimas už įsigyjamas gynybos obligacijas.

Už VTL pagrindu leidžiamas gynybos obligacijas gautos palūkanos, per metus neviršijančios 500 eurų (kartu su palūkanomis už kitus Vyriausybių ar vietos valdžios išleistus vertybinius popierius, taip pat kitus ne nuosavybės vertybinius popierius bei turimus indėlius), bus neapmokestinamos. Palūkanų suma, viršijanti 500 eurų per metus, tačiau neviršijanti 120 VDU, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą apmokestinama 15 proc. tarifu. Sumos daliai, viršijančiai 120 VDU taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas (2024 m. 120 VDU yra lygus 228 324 eurų).

Nuo 2025 sausio 1 d. pradės veikti investicinė sąskaita – tai reiškia, kad jei gynybos obligacijų įsigysi iš investicinės sąskaitos, gautos pajamos nebus apmokestinamos tol, kol jos bus reinvestuojamos, t. y. kol lėšos nebus išimamos iš investicinės sąskaitos kitiems tikslams.

Išimant pinigus iš investicinės sąskaitos, prieaugis bus apmokestinamas tuo pačiu GPM tarifu kaip ir šiuo metu – 15 proc. (jei neviršija 120 VDU). Tuo tarpu pajamų dalis, viršijanti 120 VDU bus apmokestinama 20 proc. tarifu.

Apmokestinant per investicinę sąskaitą gautas pajamas, nebus taikoma GPM lengvata, pagal kurią  pelnui iš vertybinių popierių pardavimo taikoma 500 eurų neapmokestinama suma per metus. Minėta lengvata gyventojai vis dar galės pasinaudoti, jeigu pasirinks vertybinių popierių pardavimui taikyti esamą apmokestinimo režimą, t.y. ir toliau investuos ne per investicinę sąskaitą – tokiu atveju apmokestinimo ir mokesčio lengvatų taikymo tvarka nesikeis.

Atkreipiame dėmesį, kad pereinamuoju laikotarpiu yra numatyta galimybė iki investicinės sąskaitos režimo įsigaliojimo (t.y. iki 2024 m. gruodžio 31 d.) įsigytus produktus gyventojo pasirinkimu priskirti įsigytiems per investicinę sąskaitą per metus laiko, t.y. iki 2025 m. gruodžio 31 d., mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

Investuotojams, įsigijusiems gynybos obligacijų, reikės mokėti platintojo investuotojui taikomus ar taikytinus mokesčius ar mokėjimus, susijusius su gynybos obligacijų įsigijimu ir apyvarta. Ši informacija skelbiama platintojų interneto svetainėse, taip pat ministerijos interneto svetainėje finmin.lt.

Taip pat Finansų ministerija moka bankams platintojams komisinį mokestį, kuris yra 0,15 procento dydžio nuo bendros nominalios išplatintų taupymo lakštų vertės.

Gynybos obligacijų palūkanų norma kiekvienai emisijai nustatoma atsižvelgiant į atitinkamos trukmės Vyriausybės valstybės vardu skolinimosi palūkanų normos vidurkį, tačiau ji bet kuriuo atveju negali viršyti 2 proc., taip 2024 m. birželio 20 d. apsisprendus Seimui (Valstybės skolos įstatymo pakeitimus rasite čia).

Palūkanų norma skelbiama ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki atitinkamos gynybos obligacijų emisijos platinimo pradžios dienos ir galioja iki tos emisijos išpirkimo dienos. Ją galima rasti Finansų ministerijos interneto svetainėje finmin.lt.

Už vienerių metų trukmės gynybos obligacijų emisiją palūkanos mokamos jų išpirkimo dieną, o už ilgesnės nei vienerių metų – palūkanos mokamos kasmet, gynybos obligacijų emisijos sąlygose nurodytomis datomis.

Gynybos obligacijos platinamos nominalia verte visu platinimo laikotarpiu. Vienos gynybos obligacijos nominali vertė – 100 eurų.

Įsigytų gynybos obligacijų apmokėjimo diena yra darbo diena, einanti po paskutinės gynybos obligacijų platinimo dienos. Investuotojas gynybos obligacijų įsigijimo sutarties pasirašymo momentu privalo turėti savo sąskaitoje pas pasirinktą platintoją pakankamai lėšų įsigyjamoms gynybos obligacijoms apmokėti, jei platintojas nenustato kitaip.

Jeigu gynybos obligacijų emisijos sąlygose nustatyta gynybos obligacijų pirmalaikio išpirkimo galimybė, tokios emisijos gynybos obligacijos galės būti išpirktos pirma laiko. Išpirkimas vyktų kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną. Investuotojas, žinodamas kurio mėnesio paskutinę darbo dieną norėtų, kad būtų išpirktos jo turimo gynybos obligacijos, turėtų pateikti prašymą platintojui būtent to mėnesio 1-15 dienomis.

Jei asmuo ar verslas norės, kad jo turimos gynybos obligacijos būtų išpirktos pirma laiko, pavyzdžiui, lapkričio 30 d., prašymą pateikti platintojui turės nuo lapkričio 1 iki lapkričio 15 d. 

Už pirma laiko išperkamas gynybos obligacijas sumokama jų nominaliosios vertės suma be pirmalaikio išpirkimo dieną priskaičiuotų palūkanų. Pavyzdžiui, jei žmogus ar verslas turi 2 metų trukmės 1000 eurų vertės gynybos obligacijas su 2 proc. palūkanomis ir nepraėjus vieneriems metams norės, kad jo gynybos obligacijos būtų išpirktos pirma laiko, už išperkamas gynybos obligacijas atgaus jų nominalią vertę, t.y. 1000 eurų.

Jei už pirmalaikio išpirkimo dieną išperkamas gynybos obligacijas buvo išmokėtos palūkanos, atitinkama suma yra mažinama pirmalaikio išpirkimo dieną mokėtina suma už gynybos obligacijas. Pavyzdžiui, jei žmogus ar verslas turi 2 metų trukmės 1000 eurų vertės gynybos obligacijų su 2 proc. palūkanų norma ir po vienerių metų jau gavo vieną 20 eurų palūkanų išmoką, tai antraisiais metais už pirma laiko išperkamas gynybos obligacijas atgaus 980 eurų.

Mažiausias ir didžiausias viena sutartimi galimų įsigyti gynybos obligacijųskaičius nebus ribojamas, tačiau kadangi vienos gynybos obligacijos nominali vertė yra 100 eurų, minimali investicija ir prasidėtų nuo 100 eurų.

Finansų ministerija, 2023 m. nusprendusi atnaujinti VTL platinimą, kreipėsi į 4 didžiausius bankus, kviesdama dalyvauti VTL platinime. Atrinkti geriausias sąlygas pasiūlę bankai – „Swedbank“ ir SEB, su kuriais yra pasirašytos VTL platinimo sutartys. Kiti bankai taip pat gali prisijungti prie VTL platinimo, tačiau ne blogesnėmis, nei šiuo metu taikomos, sąlygomis.

Gynybos obligacijos yra Vyriausybės vertybiniai popieriai, leidžiami VTL pagrindu. Tai reiškia, kad teisiniu požiūriu gynybos obligacijos yra VTL, tik jos turi specifinį tikslą (o taip pat už jas mokamos palūkanos negali viršyti 2 proc.) – Krašto apsaugos ministerijos įgyvendinamiems projektams, susijusiems su valstybės saugumu ir gynyba, finansuoti. T.y., iš gynybos obligacijų surinktos lėšos bus skiriamos tik gynybos finansavimui.

Planuojama, kad šiemet bus platinamos tik gynybos obligacijos.