Gynybos obligacijų išplatinta už 9 mln. eurų

Žmonės, verslas ir kitos organizacijos pirmos emisijos platinimo metu įsigijo gynybos obligacijų už 9 mln. eurų, sudaryti 1346 sandoriai. Surinktos lėšos bus skirtos svarbios ginkluotės įsigijimui – įvairioms antidroninėms sistemoms.

„Pirmieji  rezultatai džiugina – jie rodo palyginti nemažą susidomėjimą gynybos obligacijomis. Nepaisant vyravusio skepticizmo dėl santykiniai nedidelių palūkanų, pirmos gynybos obligacijų emisijos platinimo metu surinkta suma yra didesnė nei didžiosios dalies Vyriausybės taupymo lakštų emisijų. Lyginant su tarpiniais rezultatais, taip pat matome didesnį verslo indėlį, tačiau visgi reikia pastebėti, kad tai – pavieniai indėliai, ir žmonės išlieka kur kas aktyvesni“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pirmoji gynybos obligacijų emisija platinta spalio 10-28 d. Ši emisija bus išperkama 2025 m. spalio 29 d., už ją bus mokama 2 proc. metinių palūkanų.

Minėtu laikotarpiu„Swedbank“ sudarytos 823 sutarčių įsigyti gynybos obligacijų už 6,5 mln. eurų, SEB – 523 sutartys už 2,5 mln. eurų. Abiejuose bankuose žmonės buvo ženkliai aktyvesni nei verslas ir kitos organizacijos (99 proc. sutarčių sudarė fiziniai asmenys). Žmonės taip pat paskolino valstybei kur kas daugiau nei verslas – apie 62 proc. gynybos obligacijų sumos „Swedbank“, apie 70 proc. – SEB.  

Krašto apsaugos ministerija už 9 mln. eurų svarstytų įsigyti skirtingų antidroninių sistemų, kurių vertė už vienetą svyruoja apytiksliai nuo 20 iki 100 tūkst. eurų. Tai gali apimti įvairaus pobūdžio sistemas kaip, pavyzdžiui, nešiojamas rankinis antidronas, dronų aptikimo sistemos, mobilios dronų aptikimo sistemos ir kt.

Gynybos obligacijos yra tiksliniai Vyriausybės taupymo lakštai (VTL), skirti gynybos poreikiams finansuoti. Gynybos obligacijų išskirtinumas yra tas, kad valstybė skolinasi iš žmonių ir verslo pigiau, nei rinkose, o pastarieji tokiu būdu prisideda prie šalies gynybos finansavimo.

Preliminariame gynybos obligacijų išleidimo tvarkaraštyje numatoma, kad antra emisija bus platinama 2024 m. lapkričio 4–18 d., išperkama – 2025 m. lapkričio 19 d.  Tvarkaraštis atnaujinamas kas mėnesį ir skelbiamas Finansų ministerijos svetainėje.

Gynybos obligacijos platinamos per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ ir SEB. Fiziniai ir juridiniai asmenys gynybos obligacijų gali įsigyti „Swedbank“ arba SEB internetiniame banke, taip pat SEB banko padaliniuose. Daugiau informacijos apie gynybos obligacijų įsigijimą rasite www.gynybosfondas.lt bei Finansų ministerijos svetainėje.

Gynybos obligacijų palūkanų norma kiekvienai emisijai nustatoma atsižvelgiant į atitinkamos trukmės Vyriausybės valstybės vardu skolinimosi palūkanų normos vidurkį, tačiau ji bet kuriuo atveju negali viršyti 2 proc., taip 2024 m. birželio 20 d. apsisprendus Seimui. Palūkanų norma nustatoma ir skelbiama kartu su kitomis  gynybos obligacijų emisijos platinimo sąlygomis Finansų ministerijos svetainėje ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki gynybos obligacijų platinimo pradžios.

Kai ateis laikas išpirkti gynybos obligacijas, nieko nereikės daryti – pinigai už išpirktas gynybos obligacijas ir joms priklausančios palūkanos automatiškai bus pervesti į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo padarytas apmokėjimas už įsigyjamas gynybos obligacijas.

Daugiau informacijos apie gynybos obligacijas galite rasti specialioje skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai“ čia.

Apie Gynybos fondą:

Primename, jog spalio 1 d. pradėjo veikti Gynybos fondas, kurio tikslas – padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ilgajam laikotarpiui, numatant tam papildomus tvarius finansavimo šaltinius. Pajamos iš mokesčių – dalies pelno, akcizų, savivaldybių savarankiškų pajamų nukreipimas civilinei saugai bei metams pratęsto Solidarumo įnašo – fondą pasieks nuo 2025 m., o spalio 1-ąją, startavo galimybė prie Gynybos fondo prisidėti kiekvienam, skiriant savanorišką įmoką (daugiau informacijos rasite Gynybos fondo interneto svetainėje www.gynybosfondas.lt).

Gynybos fondo lėšos bus skiriamos divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingos ginkluotės, technikos ir amunicijos įsigijimui, Vokietijos brigadai Lietuvoje reikalingos infrastruktūros kūrimui, kontrmobilumo priemonių įsigijimui ir vystymui, karinio mobilumo ir dvigubos paskirties (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros projektams bei Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme numatytam civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai.

Atnaujinimo data: 2024-10-30

Taip pat skaitykite:

Šaukiamas Turto ir verslo vertintojų rūmų steigiamasis susirinkimas

Gyvenimo kokybės indeksas – kuriose savivaldybėse situacija geriausia 2023 m.

Išrinkta nauja UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ valdyba

„S&P Global Ratings“ įvertino Lietuvos ekonomikos perspektyvas

Kapitalo rinkos taryba aptarė pasirengimą investicinės sąskaitos taikymui