Nekilnojamojo turto mokestis

Mokestį moka Lietuvos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio objektas yra Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas, išskyrus:

faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta;
valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtą (įgytą) nekilnojamąjį turtą, jeigu vykdoma valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis turtas naudojamas pagal šioje sutartyje nurodytą paskirtį.

Fizinių asmenų nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statiniai ar patalpos, taip pat žuvininkystės ir inžineriniai statiniai priskirti nekilnojamojo turto mokesčio objektui, tačiau apmokestinama ta fizinio asmens valdomo tokio turto bendros vertės dalis, kuri viršija neapmokestinamąjį dydį, t. y. kuri viršija 150 tūkst. eurų. Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertės dydis yra 200 tūkst. eurų.

Mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Mokesčio tarifai

Fizinių asmenų nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst. eurų, taikomi progresiniai tarifai:

- 0,5 procento – kai turto mokestinė vertė nuo 150 tūkst. eurų iki 300 tūkst. eurų;

- 1 procentas – kai turto mokestinė vertė nuo 300 tūkst. eurų iki 500 tūkst. eurų;

- 2 procentai – kai turto mokestinė vertė virš 500 tūkst. eurų.

Šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir šeimų, auginančių neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui taikomi progresiniai tarifai:

- 0,5 procento – kai turto mokestinė vertė nuo 200 tūkst. eurų iki 390 tūkst. eurų;

- 1 procentas – kai turto mokestinė vertė nuo 390 tūkst. eurų iki 650 tūkst. eurų;

- 2 procentai – kai turto mokestinė vertė virš 650 tūkst. eurų.

Kitam nekilnojamajam turtui gali būti taikomas nuo 0,5 iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Konkretų mokesčio tarifą nustato savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų:

nekilnojamojo turto paskirtį;
nekilnojamojo turto naudojimą;
nekilnojamojo turto teisinį statusą;
nekilnojamojo turto technines savybes ir priežiūros būklę;
nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį, teisinę formą ar socialinę padėtį);
nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą.

Mokestinė vertė

Mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė.

Nekilnojamojo turto mokestinę vertę nustato VĮ Registrų centras taikydamas lyginamosios vertės arba naudojimo pajamų vertės metodą (taikydamas masinį nekilnojamojo turto vertinimo būdą) ar atkuriamosios vertės (kaštų) metodą. Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai.

Mokesčio mokėtojai kiekvieną mokestinį laikotarpį (per tris mėnesius nuo jo pradžios) gali pateikti prašymą nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti turto vertintojo individualiai nustatytą nekilnojamojo turto vertę, jeigu turto vertintojo nustatyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo VĮ Registrų centro nustatytos vertės.

Mokesčių mokėtojai savo nekilnojamojo turto, kuris vertinamas masiniu būdu, mokestinę vertę nemokamai gali sužinoti VĮ Registrų centro interneto svetainėje. Jei nekilnojamasis turtas vertinamas atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, mokesčių mokėtojai turi kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu nustatyti šio turto mokestinę vertę.

Mokesčio lengvatos

Mokesčiu neapmokestinamas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, naudojamas:

socialinei globai ir priežiūrai;
esantis kapinių teritorijoje;
kaip kūrybinės dirbtuvės individualiai kūrybinei veiklai;
pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti);
švietimo darbui.

Mokesčiu taip pat neapmokestinamas:

Lietuvos valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas;
užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas;
laisvųjų ekonominių zonų nekilnojamasis turtas;
bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas;
tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;
juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, naudojamas aplinkos, priešgaisrinei apsaugai, turtas, esantis kapinių teritorijoje;
neįgaliųjų asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik neįgaliųjų asociacijos, labdaros ir paramos fondų nekomercinei veiklai naudojamas, socialines paslaugas teikiančių įstaigų nekilnojamasis turtas;
mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų nekilnojamasis turtas;
profesinių sąjungų tik nekomercinei veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas;
daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekomercinei veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas;
Lietuvos banko nekilnojamasis turtas;
juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas, kuris naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti);
juridinių asmenų, veikiančių pagal Asociacijų įstatymą, nekomercinei veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas;
juridinių asmenų, veikiančių pagal Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas;
nekilnojamasis turtas, naudojamas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

Be to, savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti.

Mokesčio mokėjimas

Mokestį fiziniai asmenys nuo jų valdomų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės dalies, viršijančios 150 tūkst. eurų (arba įstatyme nustatytais atvejais – 200 tūkst. eurų), turi sumokėti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Mokestį už kitą nekilnojamąjį turtą mokesčių mokėtojai privalo sumokėti metams pasibaigus iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą taip pat turi mokėti avansinius mokesčius (jeigu mokesčio suma viršija 500 eurų per metus) – po ¼ metinės mokesčio sumos tris kartus per metus: iki kovo 15 d., birželio 15 d. ir rugsėjo 15 d.

Bendraturčiai mokestį moka proporcingai jiems tenkančiai nekilnojamojo turto daliai. Mokestį už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą gali apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti vienas iš bendraturčių.

Už iš fizinių asmenų ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtą nekilnojamąjį turtą mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka juridiniai asmenys.

Kolektyvinio investavimo subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, nekilnojamojo turto savininkams šio įstatymo nustatytas prievoles vykdantis ir teises įgyvendinantis asmuo (mokesčio mokėtojas) yra šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė.

Mokestį už pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, taip pat pagal pirkimo – pardavimo išsimokėtinai ar išperkamosios nuomos sutartį įsigyjamą nekilnojamąjį turtą moka šį turtą įsigyjantis fizinis ar juridinis asmuo, jeigu duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre.

Nuorodos

Atnaujinimo data: 2024-01-11