Nekilnojamojo turto mokestis
Nekilnojamojo turto mokestis
Mokestį moka Lietuvos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys.
Mokesčio objektas yra Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas, išskyrus:
- nebaigtą statyti ir faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, jei nuo statybos leidimo išdavimo dienos nepraėjo 10 metų ir laikomasi statybos baigtumo registravimo reikalavimų;
- valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtą (įgytą) nekilnojamąjį turtą, jeigu vykdoma valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis turtas naudojamas pagal šioje sutartyje nurodytą paskirtį.
Mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
Mokesčio tarifai
Pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį kaip 450 tūkst. eurų, ir tarifus, kurių intervalas nuo 0,1 iki 1 procento, nustato savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į įstatyme nustatytus kriterijus: nekilnojamojo turto mokestinę vertę ir fizinio asmens socialinę ir ekonominę padėtį.
Pagrindinis gyvenamasis būstas – gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame nekilnojamojo turto savininkas – fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, ir tuo pačiu adresu registruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, susiję su gyvenamuoju pastatu (patalpomis) bendra ūkine paskirtimi ir skirti tik nuolatiniams gyvenamojo pastato (patalpų) poreikiams tenkinti. Kai fiziniam asmeniui savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo deklaruota gyvenamoji vieta, nuosavybės teise nepriklauso gyvenamasis pastatas (patalpos) ar toks gyvenamasis pastatas (patalpos) nėra įsigyjamas, pagrindiniu gyvenamuoju būstu gali būti laikomas mėgėjų sodų, garažų, pagalbinio ūkio, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatas (patalpos), kuriame šio nekilnojamojo turto savininkas – fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną.
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai, viršijančiai 50 tūkst. eurų, taikomi progresiniai tarifai:
1) 0,2 procento – kai turto mokestinė vertė nuo 50 tūkst. eurų iki 200 tūkst. eurų;
2) 0,4 procento – kai turto mokestinė vertė nuo 200 tūkst. eurų iki 400 tūkst. eurų;
3) 0,6 procento– kai turto mokestinė vertė nuo 400 tūkst. eurų iki 600 tūkst. eurų;
4) 0,8 procento – kai turto mokestinė vertė nuo 600 tūkst. eurų iki 1 mln. eurų;
5) 1 procentas – kai turto mokestinė vertė viršija 1 mln. eurų.
Mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą (Valstybės gynybos fondą).
Kitam nekilnojamajam turtui taikomas:
- nuo 0,5 iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Konkretų mokesčio tarifą nustato savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių
- nekilnojamojo turto paskirtį;
- nekilnojamojo turto naudojimą;
- nekilnojamojo turto teisinį statusą;
- nekilnojamojo turto mokestinę vertę;
- nekilnojamojo turto technines savybes, įskaitant energinį naudingumą;
- nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį, teisinę formą ar socialinę padėtį);
- nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą;
- nuo 1 iki 5 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, kurį savivaldybės taryba gali nustatyti apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui;
- papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas. Mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą (Valstybės gynybos fondą).
Mokestinė vertė
Mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė.
Nekilnojamojo turto mokestinę vertę nustato VĮ Registrų centras taikydamas lyginamąjį ar pajamų metodą (taikydamas masinį nekilnojamojo turto vertinimo būdą) arba išlaidų (kaštų) metodą (kai atliekamas paskesnis nekilnojamojo turto vertinimas). Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas ne rečiau kaip kas 3 metai.
Mokesčio mokėtojai kiekvieną mokestinį laikotarpį (per tris mėnesius nuo jo pradžios) gali pateikti prašymą nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti turto vertintojo individualiai nustatytą nekilnojamojo turto vertę, jeigu turto vertintojo nustatyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo VĮ Registrų centro nustatytos vertės.
Mokesčio mokėtojai savo nekilnojamojo turto, kuris vertinamas masiniu būdu, mokestinę vertę nemokamai gali sužinoti VĮ Registrų centro interneto svetainėje. Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto mokestinė vertė, fizinių asmenų prašymu vieną kartą per mokestinį laikotarpį parengiamas ir įteikiamas nemokamai.
Mokesčio lengvatos
Mokesčiu neapmokestinamas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, naudojamas:
- socialinei globai ir priežiūrai;
- esantis kapinių teritorijoje;
- kaip kūrybinės dirbtuvės individualiai kūrybinei veiklai;
- pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti);
- švietimo darbui.
Mokesčiu taip pat neapmokestinamas:
- Lietuvos valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas;
- užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas;
- laisvųjų ekonominių zonų nekilnojamasis turtas;
- bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas;
- tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;
- juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, naudojamas aplinkos, priešgaisrinei apsaugai, turtas, esantis kapinių teritorijoje;
- neįgaliųjų asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik neįgaliųjų asociacijos, labdaros ir paramos fondų nekomercinei veiklai naudojamas, socialines paslaugas teikiančių įstaigų nekilnojamasis turtas;
- mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų nekilnojamasis turtas;
- profesinių sąjungų tik nekomercinei veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas;
- daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekomercinei veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas;
- Lietuvos banko nekilnojamasis turtas;
- juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas, kuris naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti);
- nekilnojamasis turtas, kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos;
- juridinių asmenų, veikiančių pagal Asociacijų įstatymą, nekomercinei veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas;
- juridinių asmenų, veikiančių pagal Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas;
- nekilnojamasis turtas, naudojamas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
Be to, savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti.
Mokesčio mokėjimas
Juridiniai asmenys privalo mokesčio deklaraciją pateikti mokesčių administratoriui ir sumokėti mokestį už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą metams pasibaigus iki kitų metų vasario 15 dienos.
Fiziniai asmenys mokestį už jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą turi sumokėti iki kitų metų kovo 15 dienos. Atitinkamo mokestinio laikotarpio mokestį už fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį arba jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą apskaičiuoja, mokesčio deklaracijos formą užpildo ir mokesčio mokėtojams pateikia mokesčių administratorius iki kitų kalendorinių metų kovo 1 dienos.
Juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą taip pat turi mokėti avansinius mokesčius (jeigu mokesčio suma viršija 500 eurų per metus) – po ¼ metinės mokesčio sumos tris kartus per metus: iki kovo 15 d., birželio 15 d. ir rugsėjo 15 d.
Bendraturčiai mokestį moka proporcingai jiems tenkančiai nekilnojamojo turto daliai.
Už iš fizinių asmenų ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtą nekilnojamąjį turtą mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka juridiniai asmenys.
Kolektyvinio investavimo subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, nekilnojamojo turto savininkams šio įstatymo nustatytas prievoles vykdantis ir teises įgyvendinantis asmuo (mokesčio mokėtojas) yra šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė.
Mokestį už pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, taip pat pagal pirkimo–pardavimo išsimokėtinai ar išperkamosios nuomos sutartį įsigyjamą nekilnojamąjį turtą moka šį turtą įsigyjantis fizinis ar juridinis asmuo, jeigu duomenys apie atitinkamą sandorį įrašyti viešajame valstybės registre.
Nuorodos
- Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas
- Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo komentaras
- Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklės
- VĮ Registrų centras
Lietuvos Respublikos teritorijos nekilnojamojo turto masinio vertinimo ataskaita
Atnaujinimo data: 2026-02-02